atlaikinėti — iter. atlaikyti. 1. atmušti, atsispirti: Mes atlaikinėjome stiprius priešų antpuolius rš. 2. rš iter. atlaikyti 11. | refl.: Viskas iš sykio prasidėjo atsilaikinėti lenkiškai rš. laikinėti; atlaikinėti; palaikinėti; prilaikinėti; sulaikinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
palaikinėti — iter. palaikyti. 1. paturėti rankomis, norint palengvinti kam išsilaikyti kokioje nors padėtyje: Jis vienas mane gelbėjo ir palaikinėjo Msn. Palaikinėjo einantį draugą, kad nepargriūtų rš. 2. palikinėti, nenaikinti: Ale vagų dabar nepalaikinė[ja] … Dictionary of the Lithuanian Language
prilaikinėti — iter. prilaikyti. 1. kiek priturėti rankomis, norint palengvinti kam ką atlikti: Senį prilaikinėjo vyrai iš dešinės ir kairės rš. 2. prižiūrėti, remti: Prilaikinėjo juos (senovės mokslus) rūpestingu mokinimu mokyklose Gmž. laikinėti; atlaikinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sulaikinėti — iter. sulaikyti. 1. sustabdyti, sutrukdyti, suturėti, neleisti, drausti daryti ką: Mes sulaikinėjom ją, kad nevažiuotų Str. [Mergaitės] abi sulaikinėjo upelį pylimu rš. 2. sustabdyti, kad ilgiau užtruktų prie ko, ilgiau kreiptų dėmesį į ką: Maža… … Dictionary of the Lithuanian Language